baisininkas

baisiniñkas (-inỹkas; SD224), -ė smob. (2) 1. SD224, [K] baisus, beširdis žmogus, baisūnas: Kas netrukus stojosi su tuomi pačiu baisininku IM1863,25. Kurie judina anas marias ..., tatai est galiūnus ir baisinykus svieto to MP82. 2. kas didelis, milžiniškas: Iškilo baisinỹkas ugnies stulpas Sdb. 3. Bsg kas bijo, baidosi: ^ Akys baisiniñkės, rankos darbininkės (pradžioje gąsdinantis dabar sėkmingai padaromas) Akm, Vl.